Intervalinis kartojimas: pakartok žodį prieš pat jį užmirštant
Perskaičius žodį dešimt kartų tą patį vakarą, atrodo, kad jį moki. Po savaitės jo nebelieka. Pakartoti jį tris kartus, bet skirtingomis dienomis – veikia kur kas geriau.
XIX amžiaus pabaigoje vokiečių psichologas Hermannas Ebbinghausas tyrė savo paties atmintį, mokydamasis beprasmių skiemenų sąrašų. Jis aprašė tai, kas nuo tada vadinama užmiršimo kreive: iškart išmokę pamirštame greitai, vėliau – lėčiau. O kiekvienas pakartojimas kreivę vėl pakelia aukščiau ir padaro ją lėkštesnę.
Principinė schema, be mastelio.
Iš čia kilo intervalinio kartojimo idėja: kartoti žodį tada, kai jau beveik jį pamiršti, vis ilgesniais intervalais (kitą dieną, po kelių dienų, paskui po kelių savaičių). XX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje vokiečių žurnalistas Sebastianas Leitneris pavertė tai paprastu metodu su kortelėmis ir dėžute su skyreliais: žinomas žodis pasislenka vienu skyreliu toliau ir grįžta vėliau, o nežinomas grįžta į pradžią.
- Hermann Ebbinghaus, Über das Gedächtnis, Leipzig, 1885.
- Sebastian Leitner, So lernt man lernen, Herder, 1972.